Prancūziškų kvepalų struktūra

Prancūziški kvepalai atskleidžia savo aromatą palaipsniui. Pasak Prancūzijos tradicijų, kvapas turi atgyti ant odos ir tik palaipsniui atskleisti savo charakterį. Sąvokos “pirminė nata”, “vidurinė nata” ir “baigiamoji nata” skirtos kvapui, kuriuos atskleidžia aromatų puokštę. Jie aiškiai skiriasi savo aromatinėmis savybėmis.

Todėl galima sakyti, kad kvepalai yra sudaryti lyg piramidės forma. Kiekvienas piramidės žingsnis atitinka būdingą kvapo charakteristiką. Pagrindinėmis yra paskutinės natos kuriuos ir suteikia kvapui patvarumą ir šleifą. Vidurinės natos tai širdis visos kompozicijos ir jos atskleidžia pagrindinę mintį. Piramidės viršūnėje – labiausiai skraidantys aromatai, išgaruojantis pirmiausiai, su lyg buteliuko atidarymu.
Bet koks kvapas ir aromatas yra kaip fizinis reiškinys: lėtas ir laipsniškas virsmas iš kietosios arba skystosios būsenos į garuojančią.

Kvepalai – lakiųjų medžiagų įvairovė su įvairių laipsnių svyravimų mišinys. Labiausiai nepastovios išgaruoja pirmiausiai ir suteikia pradinį kvapą (pirminė nata) nuotaiką. Tai pirmas įspūdis apie aromatą. Šie kvapai išsilaiko nuo kelių minučių iki pusantros – dviejų valandų, ir paruošia mus pajusti pagrindinį kvapą. Šiai grupei priklauso bergamočių aliejus, levandų, apelsinų, citrinų taip pat raudonmedžio, čiobrelių, kalendros, peletrūno bei rozmarino kvapai.

Tada per kelias valandas išgaruoja vidurinės natos priartinančios prie baigiamųjų. Šie kvapai sudaro branduolį ir pagal juos yra nustatomas kvepalų kvapo tipas. Vadinamos jos yra „širdies“ natomis.
Širdingos natos gali būti atvaizduojamos rožine esencija, jazminų arba snapučių, oranų aldehidų ir t.t.
Nata, kuri jaučiama baigiamuosiuose garavimo kvepalų etape ir suteikia tvirtumą ir aromato ilgaamžiškumą – paskutinė nata. Galutinios kvapo natos sukuria fiksatorius, kurie išgaunami iš sunkiųjų produktų. Tai gali būti kaip žolinės kilmės (ąžuolo samanos, sandalmedžio, šalavijo, vetiverijos) arba gyvūninės kilmės (nibeto, muskuso, ambros) ir sintezės produktai (vanilinas, dirbtinis muskusas, kumarinas, jononai, salicilatai ir t.t) .

Kvapai gyvūninės kilmės sugeba pakelti ištisus kvapus, suteikti elegancijos ir temperamentingą nuotaiką. Jie vertingi ir dėl to jog nustato tarp kvepalų ir žmogaus odos harmoniją. Vienodumas, subtilumas, apvalumas, lygsvara visų trijų natų galiausiai turi sukurti vienybės įspūdį.
Aromatas gerų kvepalų ne staiga yra išgaunamas o tik palaipsniui. Atsiskleidžia, vystosi ir išsilaiko ko ilgiau sukuriant aromato “simfonija”.