Kvepalų istorija

Kvepalų atsiradimo istorija glaudžiai susijusi ne tik su religiniais, bet ir su turtingų ponų grožio ritualais, senovės gydymo menu…
Nuo tos dienos, kai žmogus pirmą kartą pajuto magišką aromatų galią, prabėgo ne vienas tūkstantmetis.

Pagal senovės šaltinius spėjama, kad kvepalų istorija prasidėjo Mesopotamijoje ir Egipte (daugiau kaip prieš 4 tūkst. metų) nuo magiškų ritualų, kurių metu buvo deginami sakai, dervos, įvairių augalų sultys ir šakelės.

Senoliai egiptiečiai maišė ir įvairius kvapius kūno tepalus bei balzamus, sukūrė tuo metu labiausiai išgarsėjusius kvepalus kyphi, kurių pagrindą sudarė net šešiolika augalinių sudedamųjų dalių (miros, kadagių uogos, ferulos sėklos, mastikinės pistacijos medžio derva ir riešutai, papiruso stiebai ir t. t.).Sudedamosios dalys pirmiausia buvo sutrinami, persijojami, tada milteliai maišomi su vynu ir mišiniu, išvirtu iš medaus bei įvairių spygliuočių medžių sakų.

kvepalu-istorija

Tais laikais ne tik egiptiečiai buvo vieninteliai, atradę kvapų pasaulį. Taip pat senovės graikai įvairiems riebalų pagrindu pagamintiems kvapiesiems mišiniams, smilkalams priskirdavo dievišką galią (iškvepinti mirusiųjų kūnai buvo laidojami kartu su asmeniniais daiktais, tarp kurių būtinai buvo įdedama ir kvepalų dėžutė).

Dėl įvairių kvapių mišinių buvo pamišę ir senovės Romos gyventojai: jais gydė įvairias ligas, kvepino savo augintinius, o savo kūną jais trindavo net tris kartus per dieną. Kvapios maudynės, meilės žaidimai šiame krašte užimdavo didžiąją laisvo laiko dalį.

Žlugus Romos imperijai, kvepalai buvo užmiršti, o XII amžiuje (prasidėjus prekybiniams mainams) jie vėl susigrąžino aukso vertę. Rytų ir Vakarų šalių gyventojams pagaliau atėjo laikas išbandyti aromatinguosius vandenis, sukurtus iš etilio alkoholio ir kvapiųjų aliejų.